Visados praskriejęs motociklas pro šalį pašiaušdavo odą, tačiau niekada net nebuvau prisilietęs prie šių išradimų, nežinojau ar tai man. 2022 metų vasarą, vis daugiau pradėjau domėtis motociklais, vis svarsčiau, svarsčiau ar man to reikia, kadangi nebuvau niekada net sedėjęs ant motociklo ir vieną dieną nusprendžiau, jeigu nepabandysiu, niekada ir nesužinosiu ar tai man, kaip man tai įspūdingai ir idomiai atrodytu kai grupė motociklų praskrieja gatve. Prieš pirmą pamoką vairavimo mokykloje, visvien daug galvojau, ar tikrai man to reikia? Atsisėdus ant motociklo jausmas buvo lyg įkvėpčiau antram gyvenimui, viskas apsivertė aukštyn kojom, tikriausiai to ir reikia kad tai suprasti, tik atsisėsti ant šio išradimo. Tą dien, net nepastebėjau kaip praskriejo pamoka, grįžau su tokiom emocijom kurios perkopė viršu, išsišiepęs iki ausų. Teises rankose jau turėjau nepraėjus nei mėnesiui nuo pirmo išvažiavimo, nuo tos dienos nebeįsivaizduoju nei vienos vasaros be motociklo, tadien, atradau save. O emocijos jau išsilaikius teises neapleido, su kiek vienu išvažiavimiu jos tik auga kartu su patirtimi! Gailiuosi tik dėl vieno, jog taip ilgai abėjojau ir nepradėjau laikytis motociklo teisių ankščiau. Todėl jeigu bent kiek artima motociklų tema ir tau, nedvejok, tai tikrai tau, tereikia tik prisilietimo prie šio plieninio žirgo.